Dainuok, kuždėk bebalsei tylai,
Mėnuliui, vaikštančiam sode.
Piešti gandrai į dangų kyla –
Kur vakar sutikau tave.
Ir baltas namas snaudžia tyliai,
Sena sapnuoja obelis.
Juk vėl namie...Ir vėlei, vėlei
Aš atveriu plačiai duris
Šešėliams ir mėnulio keliui –
Jie visad klaidžioja drauge.
Koks šaltis piktas, šitaip gelia!
Arbatos, prašom, pas mane.
spika
2012-01-26 09:54:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2012-02-02 17:21:31
"Mėnuliui, vaikštančiam sode."
buvo tikrai nuotabu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-01-26 10:24:59
Koks šaltis piktas, šitaip gelia!
Ir aš į kompaniją taikausi... :)