rausvas laukimas per lietų
skruostų išbalusių
beraudonuojančių lūpų

šlapia begalybė
chaosas už stiklo
ar pasitiks mus
Dievas nežinomas
ne savimi o

tyra melancholija
kvepianti vynu
Mėnulio žvilgėjimu

dramos žvilgsniu
į begalinį asfalto
šokį vandens burbuliukų

ar degančiame parke
skaisčiuos klevo lapuos
gal kad nenumirtų
verkia verkia verkia
man į širdį laimingą