Išpustyti lapai.
Genijai nuo ešalotų žengia
į parudusių miestų alėjas,
mano pėdas aplenkia,
jie likimais tikėjo,
o aš tokia sumenkus
tarp dviprasmybių ir vėjo
ieškau tavęs ir tarp rankų
lekiančios kulkos trupėjo,
tokia aš kalta be kaltės,
nežinau, ko pasaulis norėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-01-19 18:12:55
Netikėtai puikus savo turiniu!
Raišką dar galima pagludinti, bet visumoje — labai gerai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-19 18:11:35
tiek užslėptų minčių, kad ne viską supratau...matyt nedaaugau...