Santrauka:
...o lopšy ir vėl šūkauja žmogus...
Vėl nuplaukė diena,
O mes gyvi –
Atėjom ir stovim,
Liūdim, aimanuojam.
O virš paminklų,
Kryžių amžinai
Vienodai lyja,
Griaudėja,
Žaibuoja.
Tik tamsos švininė uždanga
Neplyšta.
Ir neišeina niekas
Iš tenai.
Bet ieško vis
Jauna karta senos –
Po kojomis, po velėna,
Po plytom...
Praeina audros, liūdesys –
Giedrėja dangus.
O lopšyje ir vėlei
Šūkauja žmogus.
Ir kvepia vėl žeme
Vaškinės žvakės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-17 01:04:35
Visada tikėjau, kad esu amžinas. Tikiu, kad gyvenam daug gyvenimų. Argi nefainai? ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-16 23:23:18
amžinas ratas, ne, spiralė, kylanti į viršų ir su kiekviena karta kintanti... Taip trapu ir taip amžina...
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2012-01-16 21:06:50
Pradžia patiko, bet išvada nuvylė- visgi viskas sukasi užburtame rate.
Bet čia ne eilių kaltė, o gyvenimo:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-16 20:31:52
viskas kartojasi - kol atmintis, kol gyvenimas...