Vėl nuplaukė diena,
O mes gyvi –
Atėjom ir stovim,
Liūdim, aimanuojam.
O virš paminklų,
Kryžių amžinai
Vienodai lyja,
Griaudėja,
Žaibuoja.
Tik tamsos švininė uždanga
Neplyšta.
Ir neišeina niekas
Iš tenai.
Bet ieško vis
Jauna karta senos –
Po kojomis, po velėna,
Po plytom...
Praeina audros, liūdesys –
Giedrėja dangus.
O lopšyje ir vėlei
Šūkauja žmogus.

Ir kvepia vėl žeme
Vaškinės žvakės...