Susėdam dviese
Sakai sakmės kai
Naktim dejuoja
Raganos nešukuotais
Plaukais įsitvėrusios
Į sijono kraštus
Maldauja pasisupkim
Iki užmigsim
Jų suodini skruostai
Primena kalnus
Kuriuose indėnai
Mokosi liūtis nujaust
Tu netiki burtais
Nors žinai kad skaudės
Kai į plyšius subėgs šventas
Dūmas kai apeiginio akmens
Rankose nenulaikysi
Sakai tom naktim tik
Liūdintys medžiai barbena
Į vėjus ir susikūprinę laukia
Kol į gūžtas sugrįš pavargę dievuliai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-04-23 11:22:51
Įdomus sujungimas: daug lietuviškų motyvų (pasakų) ir įpinami indėnai (?). Visą kitą raganiškai sklandu.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-12 21:21:00
su šamanizmo prieskoniu...
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-01-18 21:38:04
O juodvarniai neša gerus dalykus:)
Anonimas
Sukurta: 2012-01-18 17:08:49
paskutiniame žodyje pamačiau juodvarnius
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-01-15 21:03:51
Rituališkai (koks bebūtų ritualas: lietuviškas ar indėniškas).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-15 20:53:01
Tiesą sakant, man irgi patiko. Su juntamu mistikos prieskoniu. Gerai, net visai gerai.