Susėdam dviese
Sakai sakmės kai
Naktim dejuoja
Raganos nešukuotais

Plaukais įsitvėrusios
Į sijono kraštus
Maldauja pasisupkim
Iki užmigsim

Jų suodini skruostai
Primena kalnus
Kuriuose indėnai
Mokosi liūtis nujaust

Tu netiki burtais
Nors žinai kad skaudės
Kai į plyšius subėgs šventas
Dūmas kai apeiginio akmens
Rankose nenulaikysi

Sakai tom naktim tik
Liūdintys medžiai barbena
Į vėjus ir susikūprinę laukia
Kol į gūžtas sugrįš pavargę dievuliai