Santrauka:
Vienišai moteriai
Ties rudenio šalna išnirusi iš rūko,
Juodam skliaute skaičiuodama žvaigždes
Galiausiai supranti – vienintelės pritrūko,
O Paukščių Takas begalybėn nesitęs.
Tik veidrodžio viltis išlaisvinus minutę
Dar sukuždės daugsyk tartus žodžius:
„Leisk pasilikt, leisk pas tave pabūti...“
Bet nusisuksi – jau nebegirdžiu...
Ar nebenori to girdėt – neverta.
Tiktai giliai, kažkur giliai skaudės...
Duris užtrenksi paskutinį kartą –
Užuolaidą užtrauksi ant širdies.
...................................................................
Tamsa praris šešėlį pakeleivio,
Vėl vėjais tuštuma už lango gaus.
Ir lapai kris, kurie tikėjo naiviai,
Kad šakos juos pakels ligi dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-15 22:43:46
man skaudus, maudžiantis...su užgesusiomis svajonėmis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-15 19:45:37
Tamsa praris šešėlį pakeleivio,
Vėl vėjais tuštuma už lango gaus.
Ir lapai kris, kurie tikėjo naiviai,
Kad šakos juos pakels ligi dangaus.
...gražu...labai labai...
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2012-01-15 18:50:55
Pirmieji du tarsi toks lengvas dėliojimas. Trečias stulpeliukas man toks tikriausias, nuoširdumu kvepiantis, tikrais jausmais. Ir ketvirtasis..hmmm....nemesčiau lauk:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-15 17:51:08
Gal ir reikia, nesu tikras. Paskutinis... Hm, jis man kaip tik atrodo esminis. Bet gal tai man... :(
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-01-15 09:52:13
Tamsa praris šešėlį pakeleivio,
Vėl vėjais tuštuma už lango gaus.
Tikri vienatviški vaizdai, įsismelkia ir suvirpa sielos gelmėj...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-15 02:28:02
P.S. rimuotą lyriką, nes verlibras daugiau laisvės suteikia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-15 02:26:39
Na, va, bent jau tokio pripažinimo iš GLP sulaukiau - dėkui ;) Dalinai šįsyk tu teisus, bet gal ne viskas klišės? Juk kartais tos klišės tampa ne klišėmis, kai jas pritaikai pagal kitą paskirtį arba žodžius perstumdai, galbūt kažką jose pakeiti. Juk tokio tipo eilės (turiu omenyje lyriką ar bent kažką panašaus) labai nedėkingos tuo atžvilgiu, kad, atrodo, pasakei kažką, o pasirodo, jog tai jau pasakyta arba likę mintyse ir užsifiksavę, o tau atrodo, kad tai dar nėra niekas taip sakęs :( Belieka apgailestauti, kad negimiau kokiu bent jau pusšimčiu metų atgal.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2012-01-15 01:56:41
Paskutinis posmelis itin lyriškas ir gražus;)
Anonimas
Sukurta: 2012-01-15 01:52:19
rimuoti moki, bet turinys eilinį kartą suklijuotas iš vienų šablonų ir klišių.