Liko praviros ilgesio durys –
Vakarai nuprausti mėlynai
Ir už slenksčio mėnulis prigulęs.
O kitapus – šalti pelenai
Išpustyti nuo skersvėjo. Blaškos.
Židinys – tik kiaurymė juoda.
Nėra žvakių – ištirpęs jų vaškas.
Sienoj žodis rašytas kreida
Lyg žaizda neužgijusi. Gelia.
Nekraujuoja – tai buvo seniai –
Jau takažolės želia ant kelio.
Išsitrynę visi sakiniai,
Tik tas žodis it priekaištas... Gyvas
Šalia marmuro kryžių. Klumpu.
Vėl tos pačios pražysta alyvos –
Vilgo vakarą tavo kvapu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-01-15 20:18:20
Kur tas šulinėlis puikioms eilėms semti? :))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-14 23:20:28
Ačiū, kad vėl pasirodėte padangėje su tyrais, tikrais jausmais...jaudinantis...
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-01-14 19:57:10
labai labai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-14 18:40:26
Liko praviros ilgesio durys –
Vakarai nuprausti mėlynai
Ir už slenksčio mėnulis prigulęs.
...gražūs poetiniai vaizdiniai...sušildyti širdimi...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-14 18:25:07
nors liūdnas, bet labai mielas...ritmas glosto
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-01-14 15:52:16
Graudokas, bet mielas.
Kadangi ilgesio durys praviros, šalti pelenai išpustyti šio skersvėjo :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-14 01:04:00
Tada pritrūksiu vieno skiemens :(
Anonimas
Sukurta: 2012-01-14 00:27:20
gal tiesiog — Skersvėjo išpustyti, be Nuo.