Santrauka:
...negaliu be Tavęs...
Lietuva!
Tu – ašara palei kelią
medinio smūtkelio!
Kodėl aš pabėgti
nuo Tavęs negaliu?
Vis grįžtu prie tų
vaikystės namelių,
kur kardai ajerų
nepalūždami kertasi su vėju...
Lietuva!
Šimtąkart mes išeinam,
lagaminus pasikrovę vilties,
bet... išties
Į Tave kaip į inkilą seną
iš kelionių sugrįžta varnėnai,
taip ir mes sugrįžtam.
Ir iš naujo įšilusioj gūžtoj
pasigirsta džiaugsminga daina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2012-01-13 19:39:48
Kažką panašaus penktoj klasėj rašiau apie Leniną. Žiauriai mylėjau, bet išaugau.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-01-11 21:04:20
Jautrus Tėvynės ilgesys:))
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-01-11 10:57:25
Pasakysiu atvirai, man deklaracinio tipo eiliukai nebemieli. Ši autorė, turinti tiek išminties, valdanti plunksną, gali iš tikrųjų sukurti gerų, prasmingų gabaliukų. Ta pačia tema.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-10 22:55:00
Šviesus, kupinas meilės savo gimtinei. O juk taip ir yra.Visur gerai, namie - geriausia
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-01-10 12:41:28
Mielas, nuoširdus ilgesys.