Lietuva!
Tu – ašara palei kelią
medinio smūtkelio!
Kodėl aš pabėgti
nuo Tavęs negaliu?
Vis grįžtu prie tų
vaikystės namelių,
kur kardai ajerų
nepalūždami kertasi su vėju...
Lietuva!
Šimtąkart mes išeinam,
lagaminus pasikrovę vilties,
bet... išties
Į Tave kaip į inkilą seną
iš kelionių sugrįžta varnėnai,
taip ir mes sugrįžtam.
Ir iš naujo įšilusioj gūžtoj
pasigirsta džiaugsminga daina.