Santrauka:
Tikėkime gyvenimu, o ne pasaulio pabaiga.
Ne apie pabaigą, rašau tik apie pradžią,
Apie gyvenimą, kuris po mūsų bus,
Vaikaičiai ir vaikai matys kaip saulė teka,
O jos skaistumo gėdijas dangus.
Juodieji pranašai neramią sėklą sėja,
Pamiršę meilę, jiems ji svetima,
Užgoždami Gerumą, Didįjį Kūrėją,
Pasaulį šiurpina su amžina žiema.
Po dūmų uždanga, po melo storu sluoksniu,
Ant žemės liejas baimės tvenkiniai,
Tikriausia vien tik tam, kad niekas negalvotų,
Kur auksas plauks, valstybių pinigai.
Išgąsdintas žmogus juk laisvės nebenori,
Tiesa ir teisingumas jam tampa be vertės,
Tada ant rankų kalk grandinę sunkią, storą,
O jis kentės, kentėdamas tylės.
Bet reikia tiek nedaug – gražaus Tėvų tikėjimo,
Tikėjimo ne nuodėme, o Dieviška galia,
Kuri gyvenimą, gyvybę žemei duoda,
Užliedama viltim, vaivorykšte šviesia.
Gyvenkim taip, lyg lauktų milijonai
Žmonių ir žemės metų nuostabių,
Lyg tūkstančiai fantastinių svajonių,
Nuneštų rankom prie tolimų žvaigždžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-08 22:07:42
šviesus savo tikėjimu ir kvietimu visus tikėti, tikra gėrio sėkla
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-08 18:57:40
Juodieji pranašai neramią sėklą sėja,
Pamiršę meilę, jiems ji svetima,
Užgoždami Gerumą, Didįjį Kūrėją,
Pasaulį šiurpina su amžina žiema.
...ačiū Jums už Gerumą...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-01-08 15:20:56
Žmogus, matyt, pasimetęs...būtent materialios egzistencijos erdvėje. Būtų idealu, jei labiau klystume į vidines erdves, paveldą, savąjį tapatumą... - tai ir nori pasakyti Autorius...manau. Bent taip supratau ir tame iš ties - tiesa :)
Anonimas
Sukurta: 2012-01-08 14:47:14
Nuneštų rankomis prie tolimų žvaigždžių. galima ir „nenukąsti“ galūnės. Labai suprantama publicistinė tokia, laikraštinė mintis, užkankinusi ne vieną iš mūsų....
Bet yra ir VILTIES.
Y R A ! ! !