dar nemiegoki laimės paukšte
kol vartai užverti į gilų sapną
jau greit kokonuose subręs drugeliai
akių krantai suplauks į lūpų valtis
kai žodis vienas
o du – kaip kūnu
bet vieniši lyg medžiai...
- - - tad eikim
eikim
eikim pasivaikščiot
panerkime akim į dangų
pakilkim kojomis nuo žemės
jau rimsta audros
ir ežeras ties nendrėm
žuvėdros
o gal kirai
nustoja žvilgsniais kaltint
ir eikim
- - - eikim
eikim pasivaikščiot
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
akių krantai suplauks į lūpų valtis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-01-10 18:14:28
Labai gražiai įkvepiantis, švelniai ir natūraliai lyriškas ...eikim... pakylėja, pajūrinis man toks. Atlaidumui visas... Malonu skaityti:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-01-07 21:14:05
Paperkantis lyrizmas ir betarpiškumas.
Gal formos ir dailesnės norėtųsi — dailus turinys, dailiai ir jai tiktų būt :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-06 23:17:46
kaip visuomet, randat kuo sudominti
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-06 22:40:35
dvasingai vilnija tas kvietimas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-06 22:22:52
panerkime akim į dangų
pakilkim kojomis nuo žemės
...ak, kaip taikliai... tiesiog tai būtų panacėja...
Anonimas
Sukurta: 2012-01-06 21:50:30
Nuskambėjo lyg šaukinys
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-01-06 21:46:26
zavingai;
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-01-06 21:41:17
Lyrinis pasivaikščiojimas... :)
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
akių krantai suplauks į lūpų valtis...