dar nemiegoki laimės paukšte
kol vartai užverti į gilų sapną

jau greit kokonuose subręs drugeliai
akių krantai suplauks į lūpų valtis

kai žodis vienas
o du – kaip kūnu
bet vieniši lyg medžiai...

- - - tad eikim

eikim

eikim pasivaikščiot

panerkime akim į dangų
pakilkim kojomis nuo žemės

jau rimsta audros
ir ežeras ties nendrėm

žuvėdros
o gal kirai
nustoja žvilgsniais kaltint

ir eikim

- - - eikim

eikim pasivaikščiot

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
akių krantai suplauks į lūpų valtis...