Santrauka:
Rodos, pasakiau eilėraščiu:)
Yra eilėraščių, kuriuos skaitai tik tyliai,
Kada sudrėksta nemigo delnai,
Kai sakiniai kasdieniai išsitrynę
Ir virpa blyškūs žvakių atšvaitai.
Kai nieko neturi, suglaudus naktį,
Bet reikia, kad dar spengtų smilkiniai.
Yra eilėraščių, kuriuos gali prasmegti
Ir vėl pajusti, kad dar bus rytai.
Jie apsupa kiek banaliai graudoki,
Tokie, kad rodos pats šiąnakt rašei.
Ak, kaip seniai skaityti jų nemoku –
Juos geria praverti vos vos vokai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-01-01 18:26:42
...ir skaitom jį kaip savo...dar nepamirštą...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-30 22:56:57
Labai nuoširdus, gražus. Mane irgi taip veikia eilės.Su ateinančiais...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-30 21:10:32
gal nemigoS?
Gražu. Išties.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-12-30 20:15:01
aga, tikrai gerrrrrriausias ir visai nekeistas:) liuks:)
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2011-12-30 12:21:00
keistas.....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-12-30 11:52:20
Yra eilėraščių, kuriuos gali prasmegti
Ir vėl pajusti, kad dar bus rytai.
Labai brangūs tokie tylūs eilėraščiai. Natūraliai tarpstanti poezija savy... ir ramina, ir graudina, ir guodžia... kai tikra - kas gali būti nuostabiau. Gražiai rašote. Visada gali atrasti kažką artimo, išgyvento... Ačiū:)
Vartotojas (-a): Justinas
Sukurta: 2011-12-30 11:20:49
sudrėgsta>sudrėksta
Patenkinot išrankų mano skonį. Ačiū.