ten už dangaus septinto rato
išminčius plačiapetis stovi
ir rankom neaprėpsi jo
didumo ir nepamatuosi
gal ąžuolas tatai?
gal ąžuolas tatai?
gal ąžuolas tatai, tatai, tatai...
ąžuole, ei ąžuole,
vaikai kur tavo kepurėti?
vaikeliai mano
sėklelėm bunda
kepurėles siuva
dabina žaluma
dabina žaluma
kas sau, kas sau, kas sau
ten už išminčiaus plačiapečio
vaiskus dangaus vainikas svydi
rieškutėm nesusemsi jo
gilumo ir nenumanysi
gal ežeras tatai?
gal ežeras tatai?
gal ežeras tatai, tatai, tatai...
ežere, ei ežere,
vaikai kur tavo šlapialūpiai?
vaikeliai mano
lašeliais tyška
ašarėlėm buria
bučiuoja liūdesį
bučiuoja liūdesį
kas sau, kas sau, kas sau
ąžuole, ei ąžuole,
o tu? kieno gi vaikas tu?
ežere, ei ežere,
kieno gi tu? kieno gi tu?
žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-06-28 19:42:21
Jei bus gera melodija, tai viskas bus gerai. Vis tiek dainoje ne žodžiai svarbiausia
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-06-28 17:08:49
Man irgi priminė lietuvių liaudies dainą. Gražu, patiko pateikimo forma.
Vartotojas (-a): lapienytė
Sukurta: 2006-06-28 16:51:50
man patiko.. šiek tiek primena mūsų liadies dainas, kai pakartojimais sukuriamas neišdildomas įspūdis, jausmai stipresni.. šaunu:)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-06-28 11:31:27
Išbaigtas ir taip nušlifuotas, kad nebėra ką bepasakyt. Gili įvairių kultūrinių sluoksnių verdenė.