ten už dangaus septinto rato
išminčius plačiapetis stovi
ir rankom neaprėpsi jo
didumo ir nepamatuosi

gal ąžuolas tatai?
gal ąžuolas tatai?
gal ąžuolas tatai, tatai, tatai...

ąžuole, ei ąžuole,
vaikai kur tavo kepurėti?

                   vaikeliai mano
                   sėklelėm bunda
                   kepurėles siuva
                   dabina žaluma
                   dabina žaluma
                   kas sau,  kas sau, kas sau

ten už išminčiaus plačiapečio
vaiskus dangaus vainikas svydi
rieškutėm nesusemsi jo
gilumo ir nenumanysi

gal ežeras tatai?
gal ežeras tatai?
gal ežeras tatai, tatai, tatai...

ežere, ei ežere,
vaikai kur tavo šlapialūpiai?

                      vaikeliai mano
                      lašeliais tyška
                      ašarėlėm buria
                      bučiuoja liūdesį
                      bučiuoja liūdesį
                      kas sau, kas sau, kas sau

ąžuole, ei ąžuole,
o tu? kieno gi vaikas tu?

ežere, ei ežere,
kieno gi tu? kieno gi tu?

žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės!
žmonės, ei žmonės...