Sodžiauka kurkulais dungun veizęją,
Skaičiuodama dienas saulam,
Žalėm lepdama ažstotę jų ną vėją.
Teip narėją graičiau kujagalviais virtę,
Nars žinoją, kad anęs pataps varlėm vistik.
Tai kas, kad te varliokai pradžioj su vadegom,
Vis gi liksmins preš pagadų dainom,
tylas, jak unt rytojaus letaus lašai ažgras,
Ažmirš jų, kai tik neteks anys vadegas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-12-29 13:52:41
Metamorfozė – tai čia jau kokia tarme (,łĀŃ)?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-28 21:06:31
:)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-28 20:14:13
privertė nusišypsoti tos vadegos ))
Anonimas
Sukurta: 2011-12-28 20:03:24
Tuoj išsiversiu.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-12-28 18:21:06
Mano kaime mažus iškastus tvenknukus taip pat panašiai vadindavo - sodžialkomis. Kažin, ar tai tas pats? Reikės važiuoti vasarą į Užpalius ir pašyti, kad garbusis kunigaikštis man visus savo kūrinėlius garsiai pats perskaitytų.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2011-12-28 16:29:20
Gražu, kad tokį gražų žodį - sodžiauka- įamžinai.
Eufoniją reikia šlifuoti.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-12-28 12:00:57
,,...linksmins preš pagadų dainom..,,-oi- menu, kaip vaikystej anys linksmindavą,mat na seklčias, kur megodavau su sese, buvą sodas ,e už tą sodą-sodžiauka-kūdra, kur te kujagalviai ,,dainuodavą..
Gražiai čia suriktavojai. Bravo.