Vabaliokai insrausį žemen,
Dievą karveląs - tunkiam krūmyni.
Raikia kintėt šalčę rūstybį,
Pavasarią čėsą sulauktę.
E, kur gi mūsęs pasdėjį?
Ą dą gyvas ben biškį?
Ažkankiną šitas panelas pilvai tušti,
Kitas gyvenimas anų - kiaušiniai plyšiuos ažkišti.
Nei orą virtuozų, nei šaklių čempijonų,
Ažmygą ir patys bistriausi,
Katruos tik pre balas atrasi.
Prapuolą viskas - atliką žalas stumbariokai rudi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-12-27 22:07:27
Gražus ailėraštis, gražiu kalbu parašytas. Man ažuneša, kaip par Donelaitį.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-27 21:55:08
ūkiškai :)
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-12-27 20:39:55
man patiko, nors aš šia tarme nešneku:) Kaip saldainiuką sukramčiau:)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-27 17:04:06
Fainas :)))
Anonimas
Sukurta: 2011-12-27 14:05:01
Ai, kaip malonu savų tarmį matyt.:)
Gražumėlis.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-12-27 12:44:26
Prisipažinsiu, man skaityti šia tarme buvo sunkoka. Va, kad taip dar būtų galimybė ir patį kunigaikštį skaitantį išgirsti, tada tai būtų šaunumėlis, visas tarmės skambumo grožis atsiskleistų. Gal galėtų "Žalia žolė" ir apie tokią galimybę pagalvoti, būtų puiku. O minčių kūrinėlyje tai labai įdomių sugalvota.