Et tas ruda
Vabaliokai insrausį žemen,
Dievą karveląs - tunkiam krūmyni.
Raikia kintėt šalčę rūstybį,
Pavasarią čėsą sulauktę.
E, kur gi mūsęs pasdėjį?
Ą dą gyvas ben biškį?
Ažkankiną šitas panelas pilvai tušti,
Kitas gyvenimas anų - kiaušiniai plyšiuos ažkišti.
Nei orą virtuozų, nei šaklių čempijonų,
Ažmygą ir patys bistriausi,
Katruos tik pre balas atrasi.
Prapuolą viskas - atliką žalas stumbariokai rudi.