Kai pasklaidau lapus jaunystės knygos,
Širdy šešėliai ilgesio nemiega
Ir ant blakstienų supas ašara šilta -
Juk sakinio užbaigt nesugebėjau,
Nes vėl drąsos pritrūkau: „Gal dar pasilik...“
Teištariau, kai jau buvai nuėjęs.
Menu, per Kalėdas tuomet jau snigo,
O vėjas vaikščiojo plona sermėga...
Jau nesvarstau, ar tai manos lemties klaida,
Kurią ne kartą ir braukiau, ir svėriau.
Ir net supratusi - vėlu ką nors taisyt -
Ne sykį neištaisiusi gailėjaus.
..............................................................
Kai baltos snaigės vėjyje virpėjo,
Kodėl manų minčių jis neatspėjo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-12-27 21:02:53
jautru...gražu ir ilgesinga.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-27 13:53:05
Na, jausmingas, to nepaneigčiau.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-12-27 08:38:43
Man regis, kartėlis dėl neužbaigto sakinio išlieka amžiams, o svetimas mintis atspėti beveik neįmanoma. Išvada - reikia išdrįsti prisipažinti. Kankinantis, gerai pažįstamas liūdesys, būdingas vyresnės kartos atstovams. Jaudinančiai mielas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-26 23:46:53
Tokiomis dienomis visuomet sugrįžti į praeitį...Jau nieko nepakeisi, o eilės geros.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-26 22:19:22
gražus...kupinas ilgesio ir neišsipildžiusių svajonių...katras jų neturim?
Anonimas
Sukurta: 2011-12-26 21:58:51
gal neatspėjimas kaltas...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-26 21:24:59
Ne visada snaigės būna baltos. Labai klaidingas toks eiliavimas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-12-26 19:49:57
jausmingai. Lyg sonetas.