Tuomet snigo

Kai pasklaidau lapus jaunystės knygos,
Širdy šešėliai ilgesio nemiega
Ir ant blakstienų supas ašara šilta -
Juk sakinio užbaigt nesugebėjau,
Nes vėl drąsos pritrūkau: „Gal dar pasilik...“
Teištariau, kai jau buvai nuėjęs.

Menu, per Kalėdas tuomet jau snigo,
O vėjas vaikščiojo plona sermėga...
Jau nesvarstau, ar tai manos lemties klaida,
Kurią ne kartą ir braukiau, ir svėriau.
Ir net supratusi - vėlu ką nors taisyt -
Ne sykį neištaisiusi gailėjaus.
..............................................................

Kai baltos snaigės vėjyje virpėjo,
Kodėl manų minčių jis neatspėjo?
Eiliuotoja

2011-12-26 17:53:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje

Sukurta: 2011-12-27 21:02:53

jautru...gražu ir ilgesinga.

Anonimas

Sukurta: 2011-12-27 13:53:05

Na, jausmingas, to nepaneigčiau.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-12-27 08:38:43

Man regis, kartėlis dėl neužbaigto sakinio išlieka amžiams, o svetimas mintis atspėti beveik neįmanoma. Išvada - reikia išdrįsti prisipažinti. Kankinantis, gerai pažįstamas liūdesys, būdingas vyresnės kartos atstovams. Jaudinančiai mielas kūrinėlis.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-12-26 23:46:53

Tokiomis dienomis visuomet sugrįžti į praeitį...Jau nieko nepakeisi, o eilės geros.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-12-26 22:19:22

gražus...kupinas ilgesio ir neišsipildžiusių svajonių...katras jų neturim?

Anonimas

Sukurta: 2011-12-26 21:58:51

gal neatspėjimas kaltas...

Anonimas

Sukurta: 2011-12-26 21:24:59

Ne visada snaigės būna baltos. Labai klaidingas toks eiliavimas.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-12-26 19:49:57

jausmingai. Lyg sonetas.