Kai pasklaidau lapus jaunystės knygos,
Širdy šešėliai ilgesio nemiega
Ir ant blakstienų supas ašara šilta -
Juk sakinio užbaigt nesugebėjau,
Nes vėl drąsos pritrūkau: „Gal dar pasilik...“
Teištariau, kai jau buvai nuėjęs.

Menu, per Kalėdas tuomet jau snigo,
O vėjas vaikščiojo plona sermėga...
Jau nesvarstau, ar tai manos lemties klaida,
Kurią ne kartą ir braukiau, ir svėriau.
Ir net supratusi - vėlu ką nors taisyt -
Ne sykį neištaisiusi gailėjaus.
..............................................................

Kai baltos snaigės vėjyje virpėjo,
Kodėl manų minčių jis neatspėjo?