Nors mintim pabūki su manim
Prie baltai užtiesto Kūčių stalo,
Ilgas kelias tiesias praeitin
Atminimais… O galva jau bąla.
Neskaičiuoju rūpesčių – metus
Tuos, kurie ateina ir nubėga.
Toks jų kelias žemiškas, slidus
Per gyvenimo barstytą sniegą.
Nei sustot, žmogau, panoręs negali,
Nei atgal pasukt – ne tavo valioj,
Tik žvaigždė stebėtinai tyli
Rodo kryptį į laimingą šalį.
Nors mintim pabūki su manim
Prie baltai užtiesto Kūčių stalo…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-23 00:50:29
BĄla - su nosine esam. laike (pataisiau)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-22 23:14:07
tiesiog kerinčiai...puikiai perteikta nuotaika
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-12-22 20:41:55
Bekepuriui:
Kai patiekalų - dvylika, eilėraštis - tryliktas... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-22 19:02:50
Labukas. Kažin eilėraštis - kelintas patiekalas ant Kūčių stalo?..
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-12-22 15:09:35
paprastumu dvelkiantis jaukus momentas...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-22 14:46:17
Labai gražus kvietimas...