Aš nekuriu seniai laimingų pasakų
Ir nežadu, ko negaliu išpildyti.
Tik negaliu pamiršti mūsų vasarų,
Tiktai širdies nepajėgiu nutildyti.
Didžiulę brydę sieloje palikusi
Nubėgo ji tenai, iš kur negrįžtama.
Nebuvo mūsų meilė baisiai vykusi,
Abu mes šiandien šitai pripažįstame.
Nors bandėme išlikti savo rolėse,
Tačiau atrodėm baisiai apgailėtinai,
Šešėlyje viens kito mes prapuolėme
Ir nešėm laimę sau kiaurajam rėtyje.
Gerai, kad pagaliau atsitokėjome.
Kur nėra tikslo - nebereikia priemonių,
Atleidom viens kitam, kaip tik mokėjome,
Už tai, kad šitiek daug praradom prietemoj.
Aš nekuriu seniai laimingų pasakų
Ir nežadu, ko negaliu išpildyti.
Nors iš paskos šešėlis tavo neseka,
Širdies aš vis dar negaliu nutildyti...
Liepa
2011-12-18 01:08:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-18 23:14:33
Labai ačiū už gražius žodžius...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-18 23:06:31
išplaukia iš širdies visi jausmai- esami ir buvę, gražiai nuskambėjo
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-18 22:39:39
graudulingoji širdies giesmė...och, kiek tų giesmių šiam gyvenime...gražiai surašei, Liepele...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-12-18 12:10:36
Iš dūšios parašyta... Patiko.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-18 12:09:31
...tai kad meilė visada palieka ženklą...net ir išėjusi. :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-12-18 11:04:15
Skausminga išpažintis, tinkanti ir klausovui, ir išpažinėjui.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-12-18 10:51:59
nostalgiškas su slapta viltimi, tarsi parašytas tik grįžus iš Toto Cutugno koncerto...patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-18 01:25:17
Man patiko. Ypač priešpaskutinės dvi strofos.