Apklosiu tavo veidus baltute paklode,
Po kojomis maišysis alkanų šunų ruja.
Paveikslas
Piešiamas rytojaus.
Jame moters jausmai sumišę su žeme.
Kasdien akmeniniu balsu kartojau:
Nejausk, neuostyk ir neglamonėk
Delnų,
Kurie kasdieną kvepia ne tavim!
Sustingusi veide tavoji šypsena.
Vinim į audeklą...vinim.
Kasdien. Kasnakt.
Tik tu kažkur toli, kažkur ne čia.
Nubrauksi ašarą.
Širdis toli. O kūną glamonėja svetima aistra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-18 19:49:08
Čia įtarimas? ar faktas? :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-12-16 20:53:54
„jausmai sumišę su žeme“, „kvepia ne tavim“ – tinka į bendrybes.
O stiprios „paveikslo“ vietos atsiranda netikėtai, pvz.: „Širdis toli“.
Vartotojas (-a): Sweetheartpoison
Sukurta: 2011-12-16 19:58:28
Gilus jausmas išsakytas taikliai. Man patiko.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-12-16 18:48:35
Perteikta emocija. Labiausiai patiko ,,Jame moters jausmai sumišę su žeme.'' Išties gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2011-12-16 17:03:07
Sustingusi veide tavoji šypsena.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-12-16 14:04:09
Pasiklydau tarp žodžių spalvų...