Apklosiu tavo veidus baltute paklode,
Po kojomis maišysis alkanų šunų ruja.
Paveikslas
Piešiamas rytojaus.
Jame moters jausmai sumišę su žeme.

Kasdien akmeniniu balsu kartojau:
Nejausk, neuostyk ir neglamonėk
Delnų,
Kurie kasdieną kvepia ne tavim!
Sustingusi veide tavoji šypsena.
Vinim į audeklą...vinim.
Kasdien. Kasnakt.

Tik tu kažkur toli, kažkur ne čia.
Nubrauksi ašarą.
Širdis toli. O kūną glamonėja svetima aistra.