Etiudas

Ar girdėjai apie verkiantį akmenį? -
Nors aš ne akmuo, bet verkt negaliu.
Ir kam visos tos dainos ir visos sakmės,
Jei viltys išėjo praradimų keliu?

Aš tik norėjau gyvent teisingai,
Kaip turbūt negyveno nei vienas žmogus.
Žiūriu ir galvoju: kodėl nesninga? -
Tik debesys kabo kaip sapnas slogus.

Apie save rėkia sielos griuvėsiai,
Gal ir man pradėti šaukt?
Juk niekada neturėjau ir neturėsiu
Ir nežinosiu ar Ofelija išmoko plaukt.
Soledada

2011-12-16 10:01:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-12-16 23:09:18

Etiudas, bet kokioje srityje, tai pratimas, turintis kūrinio užuomazgų. Arba kūrinys, teprilygstantis pratimui. Epizodas. Taigi viskas, ką manau apie kūrinį, išsakyta jo pavadinime.

Vartotojas (-a): urte03

Sukurta: 2011-12-16 17:07:40

etiudas yra toks pratimas kai įsigroji su violančele. tą žinau nes pati groju su violančele.

Vartotojas (-a): patylom

Sukurta: 2011-12-16 15:48:38

pirma eilutė savy turi daug.

Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje

Sukurta: 2011-12-16 12:11:47

Perskaičiau kelis kartus. Ir vis norisi taisyti tai tą, tai aną. Bet eilės tavos, matymas irgi tavasis. Tik, atleisk, šitos "neužkabino", nepajutau kažko...Nusišypsok, čia tik mano nuomonė:)

Vartotojas (-a): Soledada

Sukurta: 2011-12-16 10:03:15

Kalbėdama apie verkiantį akmenį turėjau omenyje sen. graikų mitą apie Niobę, kuri buvo paversta akmeniu, tačiau iš jos akių vis tiek tekėjo ašaros.