Etiudas
Ar girdėjai apie verkiantį akmenį? -
Nors aš ne akmuo, bet verkt negaliu.
Ir kam visos tos dainos ir visos sakmės,
Jei viltys išėjo praradimų keliu?
Aš tik norėjau gyvent teisingai,
Kaip turbūt negyveno nei vienas žmogus.
Žiūriu ir galvoju: kodėl nesninga? -
Tik debesys kabo kaip sapnas slogus.
Apie save rėkia sielos griuvėsiai,
Gal ir man pradėti šaukt?
Juk niekada neturėjau ir neturėsiu
Ir nežinosiu ar Ofelija išmoko plaukt.