Keliu eina žmogus,
O jo rankoj – kėdė...
Klausiu: – Kodėl ne gėlė,
Ne knyga, ne skėtis?

    -Kad pavargęs turėčiau
     Ant ko atsisėsti.
     Jei kaitra ar lietus,
     Jinai man pastogę atstos.
     Jei bausmė kaip akmuo sunkus –
     Bus šalmu virš mano galvos.
     Išalkus – patikimas stalelis
     Duonos riekei padėti,
     Arba – stabilus pjedestalas
     Vėjui pamokslą išrėkti.
     Suklupus – keturios kojos,
     Tvirta atrama prisikelti.
     Kai jau nepakilsiu – altorius
     Atminimo žvakei pleventi...

Keliu eina žmogus,
O jo rankoj – kėdė...
Prašau: – Pavargau, leisk prisėsti.
- - - - - - -
Savo reikia turėti!