Apie kėdę
Keliu eina žmogus,
O jo rankoj – kėdė...
Klausiu: – Kodėl ne gėlė,
Ne knyga, ne skėtis?
-Kad pavargęs turėčiau
Ant ko atsisėsti.
Jei kaitra ar lietus,
Jinai man pastogę atstos.
Jei bausmė kaip akmuo sunkus –
Bus šalmu virš mano galvos.
Išalkus – patikimas stalelis
Duonos riekei padėti,
Arba – stabilus pjedestalas
Vėjui pamokslą išrėkti.
Suklupus – keturios kojos,
Tvirta atrama prisikelti.
Kai jau nepakilsiu – altorius
Atminimo žvakei pleventi...
Keliu eina žmogus,
O jo rankoj – kėdė...
Prašau: – Pavargau, leisk prisėsti.
- - - - - - -
Savo reikia turėti!