Ramybės

Net drebulys nuostabus
uodžiant karštos arbatos garus,
kakle jaučiant kiauro lango
šaltą prasibrovusio vėjo dvelkimą,
girdint daužomus puodus
kaimo moterėlių valgykloj...

Nuostabi,
šokoladu aplieta,
trupanti bandelė
ir tas durų girgždesys
neramioms dvasioms išeinant.

Lieku tik aš.

Gaila tik ašarų
nenaudėlių kojom praust...
Mėnulio sargas

2011-12-13 22:04:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2012-01-13 22:50:09

gerai tai, kad atsirenki originalius vaizdus, tačiau dar su jais reiki dirbti ir atrinkit, kurie tinka prie kurių. Šiaip neblogai, tik pabandyk daugiau padirbėti. Svarbu ne kiekybė, o kokybė, kaip jau nuvalkiota patarlė sako ;)

Anonimas

Sukurta: 2011-12-14 00:30:49

nuostabu, patiko, mįslinga - vis tuščiažodžiauja tie, kurie nei įsigilina, nei turi ką pasakyti... jaukus tekstas. savo paprastumu. bet "jaučiant kiauro lango šaltą prasibrovusio vėjo dvelkimą" - gremėzdų gremėzdas. ar neužtenka pasakyti - "jaučiant šalto vėjo dvelkimą"? nereikia visko detaliai aprašinėti, čia gi ne pjesė, o eilėraštis. pabaiga irgi taisytina. pavydžiui: "lieku viena (vienas lieku) / gailinti (s) ašarų / kojom nenaudėlių praust", priklausomai nuo lyrhero lyties. tiek. netuščiažodžiaujant.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2011-12-13 22:45:00

...tikrai nuostabu...patiko...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2011-12-13 22:13:00

...>valgykloj< keisčiau >kepyklėlėj.
pabaiga mįslinga :)