Kol debesys nedrąsiai delčią supa,
Čia sunkios mintys klaidžioja ir trupa,
Surankiot jas bandau, bet lyg prieš vėją,
Jos šiaušiasi ir klumpa, trūkinėja...
Delčios skiltelę sutemoms pavogus,
Išsprūsta liūdnas sielos monologas:
Kas žemišką mums būtį skyrė trumpą,
Kodėl juoda lemtis anksti užklumpa,
Kodėl nespėję tart sudie išeina,
Suolelį šį - į dangišką išmaino?
Norėčiau, jog šalia savi sėdėtų,
Susėst visiems, manau, užtektų vietos.
Neturi mano mintys burtų galios -
Suolelį trumpina likimo stalius...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-12-11 20:04:01
nuostabiai šiltas, širdingas eilius...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-11 19:49:14
ak, tie likimo staliai... gražus eiliukas )
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-11 17:48:15
vos ne šekspyriškai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-12-11 17:41:21
Delčios skiltelę sutemoms pavogus,
Išsprūsta liūdnas sielos monologas
Sklandžiai sudėliojot...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-11 17:39:22
tradiciskasvariantas. nieko naujo. bet grazu
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-11 17:01:47
Jei lemtis juoda lemtis kiek nudevėtas junginys, tai likimo stalius – puikus atradimas. Sveikinu :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-12-11 15:15:57
LABAI puikus sonetas ,ypač jo kuliminacija.