Monologas

Kol debesys nedrąsiai delčią supa,
Čia sunkios mintys klaidžioja ir trupa,
Surankiot jas bandau, bet lyg prieš vėją,
Jos šiaušiasi ir klumpa, trūkinėja...

Delčios skiltelę sutemoms pavogus,
Išsprūsta liūdnas sielos monologas:
Kas žemišką mums būtį skyrė trumpą,
Kodėl juoda lemtis anksti užklumpa,

Kodėl nespėję tart sudie išeina,
Suolelį šį - į dangišką išmaino?
Norėčiau, jog šalia savi sėdėtų,
Susėst visiems, manau, užtektų vietos.

Neturi mano mintys burtų galios -
Suolelį trumpina likimo stalius...
Eiliuotoja

2011-12-11 14:01:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2011-12-11 20:04:01

nuostabiai šiltas, širdingas eilius...

Anonimas

Sukurta: 2011-12-11 19:49:14

ak, tie likimo staliai... gražus eiliukas )

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-12-11 17:48:15

vos ne šekspyriškai...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-12-11 17:41:21

Delčios skiltelę sutemoms pavogus,
Išsprūsta liūdnas sielos monologas

Sklandžiai sudėliojot...

Anonimas

Sukurta: 2011-12-11 17:39:22

tradiciskasvariantas. nieko naujo. bet grazu

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-12-11 17:01:47

Jei lemtis juoda lemtis kiek nudevėtas junginys, tai likimo stalius – puikus atradimas. Sveikinu :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-12-11 15:15:57

LABAI puikus sonetas ,ypač jo kuliminacija.