Nuskintų gėlių man nereikia, neneški,
Perdaug spalvų grožį, švelnumą myliu,
Neturi nuvysti ir rankoj užgesti
Netgi lauko ramunė su žiedeliu.
Pakanka man to, kad naktimis sapnuoju,
Džiaugiuosi, kai žiedus rasotus matau,
Kai supas plaštakės ir vėjy linguoja,
Spalvų margą šokį, rodos, skiria tik tau.
Kai laikas, pasaulis drumzlėmis slegia
Ir skriaudos, nelaimės krinta ledais,
Lauko gėlė gyveniman žadina
Ir saulę mylėti, kaip myli jį jinai.
Žinau, šaltas plienas daugkart galingesnis,
Nei tulpės, lelijos ar jazminai,
Tik plienas suyra, rūdimis apsinešęs,
O gėlės iš žemės pakyla žiedais.
Nuskintų gėlių man nereikia, neneški,
Kažin ar jų vertas esu?
Į vasaros pievą svajonėj sugrįžkim,
Kur buvom laimingi abu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-11 19:56:40
Lai žydi tos gėlės nenuskintos )
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-11 18:23:31
penktoji eilutė irgi taisytina. Dėl ritmo.
gal dar: tik plienas suyra, rūdim apsinešęs?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-10 23:35:06
Tiesiog apsvaigau nuo pievoje skleidžiamų aromatų ir margų gėlių, truputį pabuvojau vasaroje. Ačiū
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-12-10 17:54:32
Prašau 12-tą eilutę skaityti:
"Ir saulę mylėti, kaip myli jinai."
Nesurandu moderatoriaus, kuris galėtų pataisyti.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-10 15:37:27
Gražu:), fainas "senelis" skroblas jei yra senelis, čia šiaip ne į temą :)