Santrauka:
Jis, aišku, paneigs, bet aš puikiai atsimenu tą varliuką... Beje, remiuosi tikrais faktais.
Menu, tada mama užuolaidą kabino
Ir griebėsi staiga kažkur žemiau širdies,
O aš žiūrėjau seną pieštą rusų kiną,
Kurį vėliau žiūrėjai tu... Na, ko juokies?
Tu netiki?.. Mačiau – drebėjo tėvo rankos,
Kai numerį jis suko – greitai – nulis-trys!
Į velnią kreipėsi, po to darsyk – į dangų,
Kažkaip keistai ilgai vis šluostėsi akis.
Mama ramino – vyrai, vienu du kentėsit,
Mes greitai grįšim. Mes? Aš to nesupratau...
Greitukė. Daktaras – gulėkit, ponia, tiesiai,
Aha... Jaučiu kaip kruta. Vežkit skubiai – jau...
.............................................................................
Teisybę sakant, kai mama sugrįžo
Palučių pundą išvyniojo – brolis tau –
Bjaurus buvai – pamėlęs, kojos klišos...
Bet ką darysi – visgi savas – pripratau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-12-19 19:03:35
Neturiu tokių prisiminimų, nes esu šeimoje jauniausia, bet tas švelnus humoras eilėraščio pabaigoje savotiškai šildo
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-18 00:47:51
Kai gimė mano sesė, man buvo aštuoneri. Mano prisiminimai, žinok, labai panašūs :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-11 18:00:14
na tos klišos kojos tai jau laaaabai...
:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-12-10 13:10:52
Aha,geras Pelkės pastebėjimas - visockiškas,toks smagumu užliejantis:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-07 01:18:58
ką bepridurt, kai esi vyriausias vaikas...
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-12-06 23:59:08
Šakės... Geras...
Man tai buvo du kartu nutikę, bet kad taip aprašyti, niekad nepagalvojau...
Pas sese, metais jaunesnę, sako ir lopšin insilipes, kū čia mama atavežė, pasižiūrėti buvau...
Būtinai pasiimu in mėgstamus ir archyvan, broliukams perskaitysiu būtinai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-06 22:35:09
Smagiai perskaičiau, toks realistinis...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-06 20:54:28
Liux, net labai liux.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2011-12-06 19:58:38
Jaudinančiai ir... poetiškai linksmai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-12-06 19:49:29
Na va, dabar turėsiu savo vyresniojo paklausti, kaip jis tada jautėsi, kai pradėjusiam šeštuosius, parvežėm brolį :)
O Jūsų tos dienos prisiminimai labai tikroviški. Liuks vaizdelis!
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2011-12-06 18:14:11
oi oi, kaip suvirpinai mano širdelę ir baltu pavydu užliejai, gerbiamasis kaip lietau ;] norėčiau ir aš tokių prisiminimų...;D
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2011-12-06 14:19:56
V. Visockis... tikra, ka bepridurt.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-12-06 13:54:26
O kai pripranti, nemainytum į nieką!.. Smagus pasipasakojimas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-12-06 11:48:11
Įspūdingas dienoraštinis įrašas.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-06 11:28:11
jurgeli meistreli, mokyk žž vaikus... be įkrovos.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-06 09:57:39
:))))) ...nuoširdžiai išsakyti giliai įsirėžę prisiminimai, pabaiga prajuokino. Mano jauniausias broliukas buvo labai gražus, prisimenu, kaimynės suėję gyrė... ir man jis rodės labai gražus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-12-06 09:54:25
Taip tikroviškai... Gerą atmintį turi. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-06 05:55:27
:)