Kai įsibėgėja tavo šviesos
Vilties atomazga kažkur ne ten
Neranda išeities planetos
Besukinėdamos tai ten, tai šen
Kančia atodūsiais varpų
Grąžina atleidimus dangui
Suki ratu..., suki ratu...
Šviesa – viltis - kančia už dangų
Sakytum žvaigždės man tyla
Gyvenimo verpetai ỹra
Kaip dingusių žvaigždžių šviesa
Tikriausiai skris ir tai kas tyra
Tava šviesa, valdžia, galybė
Tarytum raidės Tau auka
O patirčiai belieka amžinybė
Yra tyra, kuri yra ir ỹra
Šviesa garsėja tyloje
Tyla nepaklusnumą laikui
Įamžina kažkur veide
Jausmais, raukšlėm ir trapumu
Tuo tikrumu, kaip ta šviesa
Kurios nėra bet ji yra
Tarytum tu savajam likime
Tava širdim ir tavimi įspausdama
KAŽKĄ GILIAU NEI AMŽINYBĖ
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-06 22:24:46
toks visatiškas individualumas
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2011-12-06 01:39:40
Pradžia labai stipri.
Užkabino.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-06 01:18:37
Paskutiniame posme subliuško visai gero eiliaus įspūdis - paleidote vadžias ir emocija padarė savo. Pirmoji kūrinio dalis geresnė už pabaigą.