Kai įsibėgėja tavo šviesos
Vilties atomazga kažkur ne ten
Neranda išeities planetos
Besukinėdamos tai ten, tai šen

Kančia atodūsiais varpų
Grąžina atleidimus dangui
Suki ratu..., suki ratu...
Šviesa  –  viltis - kančia už dangų

Sakytum žvaigždės man tyla
Gyvenimo verpetai ỹra
Kaip dingusių žvaigždžių šviesa
Tikriausiai skris ir tai kas tyra

Tava šviesa, valdžia, galybė
Tarytum raidės Tau auka
O patirčiai belieka amžinybė
Yra tyra, kuri yra ir ỹra

Šviesa garsėja tyloje
Tyla nepaklusnumą laikui
Įamžina kažkur veide
Jausmais, raukšlėm ir trapumu
Tuo tikrumu, kaip ta šviesa
Kurios nėra bet ji yra
Tarytum tu savajam likime
Tava širdim ir tavimi įspausdama
KAŽKĄ GILIAU NEI AMŽINYBĖ