skaudančiom venom
iki paršėjimo
rankioju lūpom
saulės tekėjimą
grimsta it akmenys
geliančios sutemos
sedulos rankose
sniegenos supasi
laša po spindulį
gruodis į langus
katinu kniaukia
tau ant palangės
sirpsta po raidę
giesmės it smilgos
teka per nugarą
valandos ilgos
rąžosi rytmetis
mėlynom kuosom
spurda krūtinėj
nes atiduosiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-05 15:50:05
Skaitant vis labyn ir labyn ėjo. Patiko.:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-12-04 23:59:00
!
Vartotojas (-a): Taviespi
Sukurta: 2011-12-04 22:23:43
Labai gražūs vaizdiniai. Pradžia itin įtraukė, vėliau truputį kito, manau, dėl per vienodo ritmo. Visgi-gražu.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-04 20:31:56
iki paršėjimo: čia apie sukiaulėjimą? ar tik klaida įsivėlė?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-12-04 20:20:07
sedulos rankose
sniegenos supasi - labai gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-04 19:53:39
Ale, tos vyriškos mintys - panašiai kaip Medis ir aš norėjau pajuokauti, bet jis greitesnis... :) Labai sklandžiai, labai...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-12-04 19:19:17
geras, pabaigoj susidėstė: tau atsiduodu, arba, tau atiduodu, nepyk keistus mano paistalus. :)