skaudančiom venom
iki paršėjimo
rankioju lūpom
saulės tekėjimą
grimsta it akmenys
geliančios sutemos
sedulos rankose
sniegenos supasi
laša po spindulį
gruodis į langus
katinu kniaukia
tau ant palangės
sirpsta po raidę
giesmės it smilgos
teka per nugarą
valandos ilgos
rąžosi rytmetis
mėlynom kuosom
spurda krūtinėj
nes atiduosiu