Veržę kaklą kasnakt krenta nokstantys sapno karoliai
Po kiauryme juoda pilnatis atsispindi ant ledo.
Tiktai ranką ištiesęs jaučiu, kad dar vis neprapuolei –
Juk šešėliai ištirpo, kai medžių ant žemės nerado.
Ir nerado daugiau negu buvom pametę abudu –
Išbarstytas dienas ant asfalto pasiglemžė miestas...
Prie blakstienų ilgų tavo išmestas žodis prigludo,
Kad užmerkus akis jis tamsos pasiliktų neliestas.
Kada nors atsimerksi – nutūps ant išbalusio veido
Mano paukštis paimt to vienintelio likusio „būti“
Ir pakilsi kartu nežinodama – žmonės neskraido.
Bet juk skraidėme mes, prisiminki, per giedrą ir liūtį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-05 23:05:35
Labai labai patiko...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-12-04 21:18:26
labai prabilęs kūrinys
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-12-04 19:33:33
„Bet juk skraidėme... “ Vėl pasiimu - dar skaitysiu. :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-12-04 18:06:26
Skraidai jausmuose... :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-04 17:46:21
/Prie blakstienų ilgų tavo išmestas žodis prigludo,
Kad užmerkus akis jis tamsos pasiliktų neliestas./... tegul žmonės dalinasi tik gražiomis svajonėmis.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-04 15:57:26
tobula. Žavu.
:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-04 12:11:07
Gera skaityti tokią lyriką. Nereikia nei įmantrių žodžių, nei brutalumo ar sadizmo kaip pas ne kuriuos.
Tikrai norisi pakilti ir skristi...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-12-04 09:22:46
sklandžiai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-04 04:18:09
Moderatoriai, prašau, uždėkit kableliuką po pirmos strofos - jis kažkur dingo :(
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-12-04 02:15:30
liūdnai gražus... lyriškai nostalgiškas kalbėjimas... - puikiais vingiais. Pritarsiu 25 kadro nėra :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-04 01:13:26
Gražus...skrydis visada žavi
Anonimas
Sukurta: 2011-12-04 00:50:26
gražu. jaučiate kalbą ir jos vingrybes