Atodūsy atomo iškvėpta tiesa
Atbūrė pirmapradę būtį.
Į pirmą žodį pasinėrusi visa
Paliejo pilką liūdną liūtį.
Vanduo nuplovęs aklą tamsą
Išleido šviesą nematytą.
Gelmes pakėlusi audrų pabaisa
Iš pelenų supylė blyškų rytą,
Kurį bedantės bangos budino
Dar Dievo neatrastam krašte.
Jo tiesą sunkią lyg iš švino
Užrašo pranašas Šventam Rašte.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-06 02:12:31
būties teorijų atgarsiais
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-03 23:12:25
Sunki pradžia. Ale, kad ir tęsinys, ir pabaiga gali būti ne ką lengvesni... :(
Anonimas
Sukurta: 2011-12-03 17:22:18
dar viena Pradžios interpretacija, pateikta ne pagal Penkiaknygę, spėju autoriui paskaičius ne tai kas Rašte, o įvairių eilėraštukų ir interpratacijų interpratacijų. gal netgi sąmoningai skelbiamas netikėjimas tuo kaip atsirado viskas, nes tekste kalbama apie tai, kad kūrėjas nepažįsta to, ką pats sukūrė, reikštų kad kūrėjo tarsi ir nėra — ar tai norėta pasakyti apie mitinį atomą, ar taip
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-12-03 15:22:57
Neblogai, tik gal per niūriai?