Atodūsy atomo iškvėpta tiesa
Atbūrė pirmapradę būtį.
Į pirmą žodį pasinėrusi visa
Paliejo pilką liūdną liūtį.

Vanduo nuplovęs aklą tamsą
Išleido šviesą nematytą.
Gelmes pakėlusi audrų pabaisa
Iš pelenų supylė blyškų rytą,

Kurį bedantės bangos budino
Dar Dievo neatrastam krašte.
Jo tiesą sunkią lyg iš švino  
Užrašo pranašas Šventam Rašte.