Santrauka:
...................................
Tu suspaudęs laikai mano paukštį besparnį -
Nusibodo maldaut atleidimo už tai, kad esu,
Kad jaučiu tik lemtim atsiduodantį šlampantį delną
Ir žiojėjantį tarpą lyg langą tarp pirštų kietų –
Tu vis tiek negirdi, per toli ir nenori regėti
Kaip nevykusiai snapą į magišką terpę kišu –
Man seniai nusibodo žvalgytis pro prakaito rėtį
Ir įžvelgti pasaulį pridengtą lemtingu delnu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-03 10:57:40
Stipriai perteiktas nelaisvės jausmas...patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-02 23:54:30
Pasitaisau /praėjimu/ - užkalkėjimas veikiausiai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-02 23:53:42
Delnai drėksta - širdis tabaluoja :( Ta prasme - arba nervai, arba kažkas su kraujagyslių prėjimu netvarkoj...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-02 23:06:42
patiko, įdomi Jūsų kūryba, jaučiu joje gyvenimą