Santrauka:
kontempliacija
tai tik laikas srovena krauju
ir nugrimsta tamsoj atodūsiu
pilnas laukas mėnulio gėlių
iki kaklo naktim pajuodusi
užsikeikiu aušra lašėt
susigert į paklodes ir marškinius
nuskinta kaip mėnulio gėlė
nuprausta rasomis kaip akmenys
vien tik laikas srovena akim
vilgo atmintį virpantys raštai
bėga raidės ir krenta naktis
kol tamsa kvepia vėjais ir braškėm
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-01 23:12:47
Viskas patiko, tik keisčiau kartojimą...laukas mėnulio gėlių ...ir...nuskinta kaip mėnulio gėlė.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-01 22:33:24
O man dar lyg ir pritrūko kokių dviejų eilučių pabaigai.
O šiaip, tai labai darnus/sklandus kalbėjimas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-01 20:40:22
... ir braškėm :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-01 20:37:10
Geras tekstas, norėtųsi išgirsti gyvai skaitomą.