Seneliui
Seneli,
Tavo aky
Gyvena laumė.
Ta, kuriai
Kasnakt
Rankytes
Nutrauki.
Tada tu žiūri
Į ją lūpą prikandęs
Ir ji nusišypso:
Tik truputį skauda.
Ji alergiška pasakoms
Apie mylėjimus
O atrodo
Tokia romantikė:
Nubučiuotais
plaukais
Tyli vis klauso
Kaip miršta
Nepoteriaujantys.
Seneli,
Vakar girdėjau
Kaip ji išėjo:
Palietė tavo
Iškrypusias rankas,
Sustojo ant slenksčio
Ir sudrebėjo:
Dievuliau, kaip šalta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-12-02 19:10:03
,Ji alergiška pasakoms
Apie mylėjimus
O atrodo
Tokia romantikė' - super
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-12-02 10:03:35
Paskutini posmelis - ypač stiprus...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-11-30 21:43:53
Jautru, paliečia.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-30 20:45:16
Sudomino. Taip nuoširdžiai ir paprastai pasikalbėjot.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-30 20:33:55
Taip, natūralumo tikrai yra. Ypač graži paskutinė strofa, graži jausmu.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-30 18:05:29
tarsi pokalbis su seneliu.
tačiau man ne visai taip pasirodė. pajutau, kad senelis yra daugiau mažiau stebėtojas, gal net pašalinis liudininkas autorės ar herojės kalbėjimo su savimi.
Pirmuose trijuose posmuose, kiekviename jų, tarsi smagiai trintelėjama skaitytojui, kuria nors eilute — ir visai nedirbtinai. pats dialogas yra labai natūralus, toks kokie retai kam pavyksta.
gražūs pajautimai. pabaiga — nekibsiu prie jos, man ne itin gera, bet to gerumo eilėrašty ir taip gana )
puikus.