Seneli,
Tavo aky
Gyvena laumė.
Ta, kuriai
Kasnakt
Rankytes
Nutrauki.

Tada tu žiūri
Į ją lūpą prikandęs
Ir ji nusišypso:
Tik truputį skauda.

Ji alergiška pasakoms
Apie mylėjimus
O atrodo
Tokia romantikė:
Nubučiuotais
plaukais
Tyli vis klauso
Kaip miršta
Nepoteriaujantys.

Seneli,
Vakar girdėjau
Kaip ji išėjo:
Palietė tavo
Iškrypusias rankas,
Sustojo ant slenksčio
Ir sudrebėjo:
Dievuliau, kaip šalta.