Strakalioja lietaus lašai balutėse,
Tarsi žvirbliai turškiasi - tai kvaileliai,
Švaresni nei buvo, niekada netaps...
Susimaišo su žemišku veidu dangus.
Drumsčiasi mintys, kol išplaukia
Ramybėje ir šviesoje užgimęs stebuklas.
Vaivorykštės tiltas apkabina žemę -
Džiugesiu užlieja širdis - akimirkai.
Tai buvo visai neseniai - vasarą.
Dabar kabinasi plikos šakos į dangų,
Išmaldoj klūpo vėtrų lenkiamos.
Apnuogintos medžių šerdys ilgisi
Syvų tekėjimo, gyvybę ir viltį plukdančio.
Iš dangaus vis drebia į žemę,
Lyg šventina lietumi, prausia nuodėmes.
Tik vis niūruma, vis tamsuma atsiliepia...
Rūksta dūmai iš kaminų - sveikina dangų,
Kol purptels vyturys , pamos sparnu,
Žydėjimų giesmei žaltvykstėlė sužaliuos.
Taip vis ratu, ratu viskas...ir žemė ir dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-02 19:01:29
/Tarsi žvirbliai turškiasi - tai kvaileliai,/...
visame liūdname kalbėjime, šitie žvirbliai kaip šviesos spinduliukai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-02 17:50:41
...o gi tas, kad tame rate ir save randame :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-30 20:39:48
Gražiai gamtos virsmo ir nuotykių ratas prasisuko :)
Anonimas
Sukurta: 2011-11-30 18:01:51
laiko ratai, gamtos ratai - prasminga )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-30 15:58:44
Pabaiga - super, labai išraiškinga:...vis ratu, ratu viskas...ir žemė, ir dangus.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-11-30 12:45:53
Taip ir sukasi gyvybės ratas. Gražiai nubanguoja vėlyvo rudens nuotaikos.