Kaip dvi dievybės, einančios greta
Tarp ledo ir ugnies, ir vėjo.
Keliu nubėgo meilė ir klasta,
Ir džiaugsmas, liūdesys... Giedrėja...
Atlėgo viskas, liko tik daina,
Kuria gyvenimas sūpavo,
Likimą piešė jis spalva marga,
Skirtingai pilstė į puodelį kavą.
Kam juodą, juodą, kaip gyli naktis,
Kitam dalino žydrą dangų.
Ką nedariau – nebegaliu išbrist,
Nutraukt voratinklį šį tankų.
Toliau likimas pina man kasas,
Papuošdamas naujais siurprizais.
Su žirklėm nukerpu gijas stiprias –
Vis tiek jis laiko prisirišęs.
Nors ir įpainiota ir susukta,
Pražystu su kiekvienu žiedu.
Tegul klajoja meilė ir klasta,
Man savo poelgių ne gėda.
spika
2011-11-29 15:39:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-11-29 23:45:50
Tinklas, kuriame gera įsipainioti :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-29 21:34:30
tai jau taip, supainioja meilė lyg tinkluose...gražiai sunarstyta, žydėjimui
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-29 17:58:13
negėda; rašoma kartu.
bet, jei būtų prieštara: "ne gėda, bet linksma"
:)
.............
gerai eiliuoji, poete... :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-11-29 17:55:43
Patiko man šis voratinklis :)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2011-11-29 17:15:58
"gili" naktis, "ko nedariau". Jaučiasi vidinis išgyvenimas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-29 16:24:58
Kokia gi meilė be išbandymų? Bet būna, kai giedrėja... Man patiko likimo ir meilės tinklas.
(gyli - gili)