Paliesiu nerimą staiga galiukais pirštų,
Jis suvirpės, bet nepabėgs – jis pasiliks,
Akim pakelsiu sunkų dangų, rūką tirštą,
Nebesudrebins niekas jau manos širdies,
Jinai užmigs. Balta skraiste abejingumo
Lig pat pavasario apklota neprabus.
Statys balta žiema ledinį šalčio rūmą
Ir lelijas skaidrias languos raižys speiguos.
Nėra dienos, kad apie tai nepagalvočiau:
Be reikalo gal savo nerimą liečiau?
Tačiau, jei būtų proga – vėl tai pakartočiau,
Kad taptų širdyje daugsyk balčiau, skaisčiau...
Liepa
2011-11-29 08:32:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-19 12:44:49
Languos - speiguos tyčia sugretinti, man taip susirimavo, taip patiko :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-18 12:25:56
sklandžiai sueiliuota.
Tik aštuntoje eilutėje ( gal tyčia?) sugretinti to paties linsnio žodžiai languos-speiguos :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-12-12 20:29:15
širdinga...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-11-29 23:43:56
Jautru, gražu, gerai.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-11-29 23:06:36
Labai labai ačiū :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-29 22:39:46
labai švelniai, ilgesingai. patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-29 16:30:47
Graži lyrika. Pritariu Ramunei Vakarei ir pasiimu :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-29 12:51:25
Jautriai apie nerimą...
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2011-11-29 11:33:20
Pavasarį - atbudimas.