Šerkšnotame speige neauga medžiai.
Užšalo kapiliaruose vanduo.
Šerkšnu apsisiautė nuo speigo bėdžiai.
Įstrigo neištartas skiemuo.
Kažkur po įšalu dar šaknys kirba,
Dar mena skiemenis: ruduo.
Nubrido jis per baltą ledo žvirgždą.
Laikinas, bet nekartojamas asmuo.
Pėdas nuo skausmo geliančio paslėptų,
Aptūlojo įšalo skranda.
Įtikėjęs taip lyg kas palieptų -
Išsprogs spurgu tavoji valanda.
Ražas
2011-11-28 08:08:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-12-02 17:54:08
Laikinas, bet nekartojamas asmuo
Anonimas
Sukurta: 2011-11-30 08:44:44
pritariu Žiogui
Anonimas
Sukurta: 2011-11-29 20:07:37
laiko ratai )
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-28 22:34:57
estetiškai
Anonimas
Sukurta: 2011-11-28 19:23:24
rasti vieną žodį, tam sąstingiui numatyti, o ne kartoti tokius pat išsireiškimus iki begalybės. labai prastas dalykas. bet gal tokia žiema autoriaus pranašaujama laukia — su giliu įšalu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-11-28 17:44:16
Šerkšnu apsisiautė nuo speigo bėdžiai.
Įstrigo neištartas skiemuo.
...graudžiai...rudeniškai...