Ji radosi iš upės dugne mano pėdų sudrumsto smėlio.
Ledinės srovės plaikstomi,
Jos plaukai vijosi apie kojas.
Žali, ilgi plaukai virstantys pirštais.
Glostančiais ir gydančiais.
Melsvai violetiniai, maži drugeliai kartais pabėgdavo iš jos akių rainelių
ir sutūpdavo ant drėgno tako smėlio.
Vidurdienį ji dūzgė, svirpė ir dainavo tūkstančiais balsų.
O dabar miega, apsiklojus
eglių spygliais šalia upės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-11-25 10:47:08
tarpai tarp eilučių nereikalingi
gražūs vaizdai
bet tik vaizdais ir lieka
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-24 18:59:54
žaismingai plaštakėm iš rainelių :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-24 18:54:49
Vau, jos oda turėtų būti subadyta nuo eglių spygliukų tarsi adatomis. Bet ji deivė, žaliais plaukais, tai ir oda veikiausiai kitokia :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-24 18:20:19
Gražus darbas (: vaizdingai apibūdinta deivė - buvo malonu skaityti. Tik ar būtina tokia grafinė forma?